Panevėžio moksleivių namai, vykdydami Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą vaikų ir jaunimo meninės veiklos programos projektą „Moksleivių šėltinis“, šių metų spalio 20 dieną Panevėžio kultūros centre surengė III, tarptautinį švietimo ir kultūros įstaigų vaikų liaudies šokių kolektyvų festivalį „Subėgtinė“.
Šis renginys jau tapo gražia šokio, bendrystės ir kultūrinių tradicijų puoselėjimo švente, subūrusia vaikus, jų vadovus, pedagogus bei liaudies šokio mylėtojus. Festivalio pavadinimas „Subėgtinė“ simboliškai atspindi pagrindinę renginio idėją – susiburti draugėn, dalytis kūrybine patirtimi, pristatyti savo krašto tradicijas ir kartu džiaugtis gyva, nuolat atsinaujinančia liaudies šokio kultūra.
Festivalyje dalyvavo 280 jaunųjų šokėjų, kurie žiūrovams pristatė savo meninius gebėjimus, sceninę kultūrą ir meilę liaudies šokiui. Savo pasirodymais džiugino Panevėžio moksleivių namų liaudies šokių grupė „Aušrinė“, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Spindulėlis“, Panevėžio kultūros centro tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“, Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Ąžuoliečiai“, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Vyturys“, Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos tautinio meno ansamblis „Pynimėlis“, Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mergaičių tautinių šokių grupė „Bitutės“, Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos jaunuolių liaudies šokių grupė „Žemynėlė“. Tarptautinį festivalio skambesį sustiprino svečiai iš Latvijos – Bauskės miesto vaikų ir jaunimo centro liaudies šokių kolektyvas „Memelite“. Taip pat šokio šventėje dalyvavo du Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos ir Nemenčinės kultūros centro kolektyvai – liaudies šokių ansamblis „Jutrzenka“ ir liaudies šokių kolektyvas „Perla“, kurie pristatė lenkų, ukrainiečių ir moldavų liaudies šokius. Skirtingų šalių ir kultūrų pažinimas per šokį skatino pagarbą kultūrų įvairovei ir bendrystę. Nors kiekvienas kraštas turi savitą muzikinį bei choreografinį palikimą, liaudies šokio kalba visus suartino, padėjo atrasti bendrystę ir kūrė nuoširdų ryšį tarp jaunųjų atlikėjų.
Liaudies šokių kolektyvų pasirodymai praturtino ir miesto kultūrinį gyvenimą, skatino domėjimąsi tautiniu kultūros paveldu. Tokie renginiai padeda išsaugoti lietuvių liaudies šokio tradicijas, populiarinti jas tarp jaunimo ir pristatyti platesnei auditorijai. Panevėžiui tai – galimybė puoselėti savo kultūrinį savitumą, stiprinti ryšius su kitų Lietuvos miestų ir užsienio kolektyvais bei garsinti miestą jaunųjų atlikėjų meniniais pasiekimais.
Džiugu, kad „Subėgtinė“ tęsia savo tradiciją ir vėl pakvietė susitikti tuos, kuriems svarbus liaudies šokis, vaikų kūrybiškumas ir tautinio kultūrinio paveldo išsaugojimas. Tik puoselėdami savo tradicijas, dalydamiesi patirtimi ir skatindami jaunąją kartą kurti galime užtikrinti, kad liaudies šokis išliktų gyvas, patrauklus ir prasmingas.
