Šių metų gegužės 20 dieną Panevėžio moksleivių namai, vykdydami Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą vaikų ir jaunimo meno projektų bei tautinio meno kolektyvų veiklos projektą „Moksleivių šėltinis“, suorganizavo moksleivių liaudies šokių kolektyvų festivalį „Subėgtinė“. Šventėje dalyvavo moksleivių tautinių šokių kolektyvai iš Panevėžio miesto bei rajono progimnazijų bei gimnazijų, Panevėžio kultūros centro bei kaimyninės Latvijos.
Panevėžio moksleivių namus atstovavo liaudies šokių grupė „Aušrinė“, pradinę mokyklą – tautinio šokio kolektyvas „Saulužė“, „Vyturio“ progimnaziją – tautinių šokių kolektyvas „Vyturys“, „Ažuolo“ progimnaziją – liaudiškų šokių kolektyvas „Ąžuoliečiai“, „Žemynos“ progimnaziją – tautinio šokio kolektyvas „Žemynėlė“, K. Paltaroko gimnaziją – šokių kolektyvas „Spindulėlis“, V. Žemkalnio gimnaziją – tautinių šokių ansamblis „Kanapėlė“, Ramygalos gimnaziją – liaudies šokių grupė „Gintarėliai“, Velžio gimnaziją – liaudies šokių kolektyvas „Kupolėlė“, kultūros centrą – tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“. Latvijos liaudies šokius pristatė ir šaliai atstovavo Bauskės miesto Skaistkalnės vidurinės mokyklos tautinio šokio kolektyvas „Skaistkalnis“.
Moksleivių liaudies šokių kolektyvų festivalis „Subėgtinė“ suteikė labai daug gerų emocijų tiek žiūrovams, tiek patiems dalyviams. Talentingi moksleivių liaudies šokių kolektyvų vadovai ir jų mokiniai, susibūrę į gražią šventę, dar kartą patvirtino, kad etnokultūrinis ugdymas yra labai svarbi jauno žmogaus meninio ugdymo dalis, atspindinti mūsų tautos charakterį ir identitetą. Šiandien labai svarbu, kad lietuvių liaudies kūryba, o ypač šokis, neprarastų savo vertės, ugdytų jauną žmogų, formuotų jo vertybes, propaguotų tautinį paveldą. Tai, ko mus išmokė seneliai ir proseneliai yra gyva ir gražu, o tautinis palikimas gali suvienyti ne tik moksleivius, mokyklas, miestus ir rajonus, bet ir kaimynines tautas.
Moksleivių liaudies šokių kolektyvų festivalis „Subėgtinė“ ne tik prisidėjo prie lietuvių liaudies šokio populiarinimo bei kultūrinio ugdymo mieste, bet ir paskatino vaikų ir jaunimo liaudies šokių kolektyvus aktyviai dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime bei keistis koncertinėmis programomis minint Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ šimtmetį.